lutikė

lutìkė sf. (2) 1. višta trumpomis kojomis; plg. lutis 1: Mūsų lutìkės vištos nebėr Šv. 2. maža, kresna moteris; plg. lutis 2: Kas ten motriška – lutìkė, valug žeme Lkv. Ir tokią lutìkę tu mun gauk – tokia pastatyta, tokia paguldyta Up.